கனாக்காணு

Tamil

Etymology

கனா (kaṉā) +‎ காணு (kāṇu).

Pronunciation

  • IPA(key): /kɐnaːkːaːɳʊ/, [kɐnaːkːaːɳɯ]

Verb

கனாக்காணு • (kaṉākkāṇu)

  1. alternative form of கனாக்காண் (kaṉākkāṇ)

Conjugation

References