sulaikyti

Lithuanian

sulaikýti (third-person present tense sulai̇̃ko, third-person past tense sulai̇̃kė)

to arrest
Synonym: suim̃ti
to contain something spilling
Vos sulaikiaũ ãšaras.
I tried my best to contain my tears.

Conjugation of *sulaikyti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	sulaikaũ	sulaikai̇̃	sulai̇̃ko	sulai̇̃kome, sulai̇̃kom	sulai̇̃kote, sulai̇̃kot	sulai̇̃ko
	past būtasis kartinis laikas	sulaikiaũ	sulaikei̇̃	sulai̇̃kė	sulai̇̃kėme, sulai̇̃kėm	sulai̇̃kėte, sulai̇̃kėt	sulai̇̃kė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	sulaikýdavau	sulaikýdavai	sulaikýdavo	sulaikýdavome, sulaikýdavom	sulaikýdavote, sulaikýdavot	sulaikýdavo
	future būsimasis laikas	sulaikýsiu	sulaikýsi	sulaikỹs	sulaikýsime, sulaikýsim	sulaikýsite, sulaikýsit	sulaikỹs
subjunctive tariamoji nuosaka		sulaikýčiau	sulaikýtum, sulaikýtumei	sulaikýtų	sulaikýtumėme, sulaikýtumėm, sulaikýtume	sulaikýtumėte, sulaikýtumėt	sulaikýtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	sulaikýk, sulaikýki	tesulai̇̃ko, tesulai̇̃kai	sulaikýkime, sulaikýkim	sulaikýkite, sulaikýkit	tesulai̇̃ko, tesulai̇̃kai

Participles of sulaikyti

adjectival (dalyviai)
	active	passive
present	sulai̇̃kąs, sulai̇̃kantis	sulai̇̃komas
past	sulai̇̃kęs	sulaikýtas
past frequentative	sulaikýdavęs	—
future	sulaikýsiąs, sulaikýsiantis	sulaikýsimas
participle of necessity	—	sulaikýtinas

sulaikýti m