laikyti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Baltic *laikītei, from Proto-Indo-European *loykʷ-éye-ti, ultimately from the causative form of Proto-Indo-European *leykʷ- (“to leave”). See also li̇̀kti.[1]

Pronunciation

  • IPA(key): /ɫaɪˈkʲiːtʲɪ/

Verb

laikýti (third-person present tense lai̇̃ko, third-person past tense lai̇̃kė)[2]

  1. (transitive) to hold, to keep[3]
    Ji̇̀ rankojè lai̇̃kė lazdą.
    She held a staff in her hand.
  2. (transitive) to store
    Ū́kininkas lai̇̃ko žẽmės ū́kio padárgus sandėlyje.
    The farmer stores (his) agricultural instruments in the warehouse.
  3. (education) (transitive) to take an examination
    Studentai lai̇̃ko egzáminą.
    Students are taking the exam.
  4. to assume, to presume
    Liùdininkas lai̇̃komas dingusiu be žiniõs
    The witness is presumed to be missing

Conjugation

Conjugation of laikyti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 laikaũ laikai̇̃ lai̇̃ko lai̇̃kome,
lai̇̃kom 		lai̇̃kote,
lai̇̃kot 		lai̇̃ko
past
būtasis kartinis
laikas
 laikiaũ laikei̇̃ lai̇̃kė lai̇̃kėme,
lai̇̃kėm 		lai̇̃kėte,
lai̇̃kėt 		lai̇̃kė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 laikýdavau laikýdavai laikýdavo laikýdavome,
laikýdavom 		laikýdavote,
laikýdavot 		laikýdavo
future
būsimasis laikas
 laikýsiu laikýsi laikỹs laikýsime,
laikýsim 		laikýsite,
laikýsit 		laikỹs
subjunctive
tariamoji nuosaka
 laikýčiau laikýtum,
laikýtumei 		laikýtų laikýtumėme,
laikýtumėm,
laikýtume 		laikýtumėte,
laikýtumėt 		laikýtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — laikýk,
laikýki 		telai̇̃ko,
telai̇̃kai 		laikýkime,
laikýkim 		laikýkite,
laikýkit 		telai̇̃ko,
telai̇̃kai
Participles of laikyti
adjectival (dalyviai)
active passive
present lai̇̃kąs, lai̇̃kantis lai̇̃komas
past lai̇̃kęs laikýtas
past frequentative laikýdavęs —
future laikýsiąs, laikýsiantis laikýsimas
participle of necessity — laikýtinas
adverbial
special pusdalyvis laikýdamas
half-participle
padalyviai
 present lai̇̃kant
past lai̇̃kius
past frequentative laikýdavus
future laikýsiant
manner of action būdinys lai̇̃kte, laikýtinai

Derived terms

(Nouns)

  • lai̇̃kymas m

(Verbs)

prefixed forms of laikýti

Participle

laikýti m

  1. nominative masculine plural of laikýtas
  2. vocative masculine plural of laikýtas

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015), “laikyti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 269
  2. ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  3. ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.