lėkti
Lithuanian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *lekt-, from Proto-Indo-European *lek- (“to jump, scuttle”). Cognate with Proto-Slavic *letě̀ti (“to fly”).[1]
Pronunciation
- IPA(key): /ˈlʲeːktʲɪ/
- Hyphenation: lėk‧ti
Verb
lė̃kti (third-person present tense lẽkia, third-person past tense lė̃kė) (intransitive)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | lekiù | leki̇̀ | lẽkia | lẽkiame, lẽkiam |
lẽkiate, lẽkiat |
lẽkia | |
| past | lėkiaũ | lėkei̇̃ | lė̃kė | lė̃kėme, lė̃kėm |
lė̃kėte, lė̃kėt |
lė̃kė | ||
| past frequentative | lė̃kdavau | lė̃kdavai | lė̃kdavo | lė̃kdavome, lė̃kdavom |
lė̃kdavote, lė̃kdavot |
lė̃kdavo | ||
| future | lė̃ksiu | lė̃ksi | lė̃ks | lė̃ksime, lė̃ksim |
lė̃ksite, lė̃ksit |
lė̃ks | ||
| subjunctive | lė̃kčiau | lė̃ktum | lė̃ktų | lė̃ktumėme, lė̃ktumėm, lė̃ktume |
lė̃ktumėte, lė̃ktumėt |
lė̃ktų | ||
| imperative | — | lė̃k, lė̃ki |
telẽkia | lė̃kime, lė̃kim |
lė̃kite, lė̃kit |
telẽkia | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
nouns
- lėki̇̀mas
- lėktùvas
- lėktùvnešis
References
- ^ Derksen, Rick (2015), “lėkti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 278
- ↑ 2.0 2.1 2.2 Bronius Piesarskas & Bronius Svecevičius (2009), “lėkti”, in Lietuvių-anglų kalbų žodynas [Lithuanian-English Dictionary], Vilnius: Žodynas, page 361