inprumétter
Emilian
Etymology
From in + Latin promittere.
Pronunciation
- IPA(key): /iŋpruˈmeter/
Verb
inprumétter (auxiliary avair) (Bologna)
- to promise
Conjugation
| infinitive | inprumétter | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| gerund | inprumitànd | ||||||
| past participle | inpruméss | ||||||
| singular | plural | ||||||
| first | second | third | first | second | third | ||
| indicative | present | inprumétt | inprumétt | inprumétt | inprumitän | inprumitî | inprumétten |
| imperfect | inprumitêva | inprumitêv | inprumitêva | inprumitêven | inprumitêvi | inprumitêven | |
| past historic | inpruméss | inprumitéss | inpruméss | inpruéssen | inprumitéssi | inpruméssen | |
| future | inprumitrò | inprumitrè | inprumitrà | inprumiträn | inprumitrî | inprumitràn | |
| subjunctive | present | inprumétta | inprumétt | inprumétta | inprumitaggna | inprumitêdi | inprumétten |
| imperfect | inprumitéss | inprumitéss | inprumitéss | inprumitéssen | inprumitéssi | inprumitéssen | |
| conditional | present | inprumitrêv | inprumitréss | inprumitrêv | inprumitrénn | inprumitréssi | inprumitrénn |
| imperative | present | — | inprumétt | — | inprumitän | inprumitî | — |
References
- Vitali, Daniele; Lepri, Luigi (1999), “inprumétter”, in Dizionario italiano–bolognese, bolognese–italiano, Milan: A. Vallardi, →ISBN, page 186