tylėti

Lithuanian

From a lengthened zero-grade of the same root as ti̇̀lti (“to fall silent, subside”).^[1] By surface analysis, tyla (“silence”) +‎ -ėti.

tylė́ti (third-person present tense tỹli, third-person past tense tylė́jo)

Conjugation of *tylėti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	tyliù	tyli̇̀	tỹli	tỹlime, tỹlim	tỹlite, tỹlit	tỹli
	past būtasis kartinis laikas	tylė́jau	tylė́jai	tylė́jo	tylė́jome, tỹlom	tylė́jote, tỹlot	tylė́jo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	tylė́davau	tylė́davai	tylė́davo	tylė́davome, tylė́davom	tylė́davote, tylė́davot	tylė́davo
	future būsimasis laikas	tylė́siu	tylė́si	tylė̃s	tylė́sime, tylė́sim	tylė́site, tylė́sit	tylė̃s
subjunctive tariamoji nuosaka		tylė́čiau	tylė́tum	tylė́tų	tylė́tumėme, tylė́tumėm, tylė́tume	tylė́tumėte, tylė́tumėt	tylė́tų
imperative liepiamoji nuosaka		—	tylė́k, tylė́ki	tetỹli	tylė́kime, tylė́kim	tylė́kite, tylė́kit	tetỹli

Participles of tylėti

prefixed forms of tylėti

nouns derived from tylėti

adjectives related with tylėti

^ Derksen, Rick (2015), “tylėti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 466