sprukti

Lithuanian

Etymology

Cognate with Proto-Slavic *prygati.

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈspɾʊktʲɪ/

Verb

sprùkti (third-person present tense spruñka, third-person past tense sprùko)

  1. to flee, burst/break free

Conjugation

Conjugation of sprukti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 sprunkù sprunki̇̀ spruñka spruñkame,
spruñkam 		spruñkate,
spruñkat 		spruñka
past
būtasis kartinis
laikas
 sprukaũ sprukai̇̃ sprùko sprùkome,
sprùkom 		sprùkote,
sprùkot 		sprùko
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 sprùkdavau sprùkdavai sprùkdavo sprùkdavome,
sprùkdavom 		sprùkdavote,
sprùkdavot 		sprùkdavo
future
būsimasis laikas
 sprùksiu sprùksi sprùks sprùksime,
sprùksim 		sprùksite,
sprùksit 		sprùks
subjunctive
tariamoji nuosaka
 sprùkčiau sprùktum,
sprùktumei 		sprùktų sprùktumėme,
sprùktumėm,
sprùktume 		sprùktumėte,
sprùktumėt 		sprùktų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — sprùk,
sprùki 		tespruñka,
tespruñkie 		sprùkime,
sprùkim 		sprùkite,
sprùkit 		tespruñka,
tespruñkie
Participles of sprukti
adjectival (dalyviai)
active passive
present spruñkąs, spruñkantis spruñkamas
past sprùkęs sprùktas
past frequentative sprùkdavęs —
future sprùksiąs, sprùksiantis sprùksimas
participle of necessity — sprùktinas
adverbial
special pusdalyvis sprùkdamas
half-participle
padalyviai
 present spruñkant
past sprùkus
past frequentative sprùkdavus
future sprùksiant
manner of action būdinys sprùkte, sprùktinai

Derived terms

  • sprukimas (“the act of fleeing”)
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.