riikin-
Finnish
Etymology
From the genitive singular of
riikki
.
Pronunciation
IPA
(key)
:
/ˈriːkin-/
,
[ˈriːk̟in-]
Adjective
riikin-
(
as a modifier in compounds
)
Swedish
(
pertaining to the Kingdom of Sweden
)
Derived terms
compounds
riikinkana
riikinkukko
riikinruotsalainen
riikinruotsi
riikintaalari
riikintaaleri
Anagrams
kiriin