monstrancija

Lithuanian

Etymology

Learned borrowing from Latin mōnstrantia.

Pronunciation

  • IPA(key): [mɔnˈstrɑˑnʲt͡sʲɪjɛ]
  • Hyphenation: mon‧stran‧ci‧ja

Noun

monstráncija f (plural monstráncijos) stress pattern 1

  1. (Roman Catholicism) monstrance

Declension

Declension of monstráncija
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) monstráncija monstráncijos
genitive (kilmininkas) monstráncijos monstráncijų
dative (naudininkas) monstráncijai monstráncijoms
accusative (galininkas) monstránciją monstráncijas
instrumental (įnagininkas) monstráncija monstráncijomis
locative (vietininkas) monstráncijoje monstráncijose
vocative (šauksmininkas) monstráncija monstráncijos

Further reading