misionierius

Lithuanian

Etymology

Borrowed from French missionnaire, from Medieval Latin missionārius.

Pronunciation

  • IPA(key): [mʲɪsʲɪjɔ̟ˈnʲiɛrʲʊ̟s]
  • Hyphenation: mi‧sio‧nie‧rius

Noun

misioniẽrius m (plural misioniẽriai, feminine misioniẽrė) stress pattern 2

  1. missionary

Declension

Declension of misioniẽrius
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) misioniẽrius misioniẽriai
genitive (kilmininkas) misioniẽriaus misioniẽrių
dative (naudininkas) misioniẽriui misioniẽriams
accusative (galininkas) misioniẽrių misionieriùs
instrumental (įnagininkas) misioniẽriumi misioniẽriais
locative (vietininkas) misioniẽriuje misioniẽriuose
vocative (šauksmininkas) misioniẽriau misioniẽriai

Derived terms

  • misioniẽriškas

Further reading