mōnikā
Livonian
Etymology
mǭ (“land”) + -nikā
Pronunciation
- IPA(key): /ˈmɒːˌnikɑː/, [ˈmɒːˌnikˑɑˑ]
Noun
mǭnikā
Declension
| singular (ikšlu’g) | plural (pǟgiņlu’g) | |
|---|---|---|
| nominative (nominatīv) | mǭnikā | mǭnikād |
| genitive (genitīv) | mǭnikā | mǭnikād |
| partitive (partitīv) | mǭnikõ | mǭnikīdi |
| dative (datīv) | mǭnikān | mǭnikādõn |
| instrumental (instrumentāl) | mǭnikāks | mǭnikādõks |
| illative (illatīv) | mǭnikõ | mǭnikīž |
| inessive (inesīv) | mǭnikās | mǭnikīs |
| elative (elatīv) | mǭnikāst | mǭnikīst |