liūdėti

Lithuanian

From Proto-Indo-European *lewd- (“to duck, cringe”); see liū̃dnas (“sad”) for more on the root.^[1]

liūdė́ti (third-person present tense liūdi̇̀, third-person past tense liūdė́jo)

Conjugation of *liūdėti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	liūdžiù	liūdi̇̀	liū̃di	liū̃dime, liū̃dim	liū̃dite, liū̃dit	liū̃di
	past būtasis kartinis laikas	liūdė́jau	liūdė́jai	liūdė́jo	liūdė́jome, liūdė́jom	liūdė́jote, liūdė́jot	liūdė́jo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	liūdė́davau	liūdė́davai	liūdė́davo	liūdė́davome, liūdė́davom	liūdė́davote, liūdė́davot	liūdė́davo
	future būsimasis laikas	liūdė́siu	liūdė́si	liūdė̃s	liūdė́sime, liūdė́sim	liūdė́site, liūdė́sit	liūdė̃s
subjunctive tariamoji nuosaka		liūdė́čiau	liūdė́tum, liūdė́tumei	liūdė́tų	liūdė́tumėme, liūdė́tumėm, liūdė́tume	liūdė́tumėte, liūdė́tumėt	liūdė́tų
imperative liepiamoji nuosaka		—	liūdė́k, liūdė́ki	teliū̃di, teliū̃die	liūdė́kime, liūdė́kim	liūdė́kite, liūdė́kit	teliū̃di, teliū̃die

Participles of liūdėti

^ Smoczyński, Wojciech (2007), “liūdė́ti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language]‎^[1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, pages 360-1