larim
Latin
Pronunciation
- (Classical Latin) IPA(key): [ˈɫaː.rĩː]
- (modern Italianate Ecclesiastical) IPA(key): [ˈlaː.rim]
Verb
lārim
- first-person singular perfect active subjunctive of lavō
Tok Pisin
Etymology
Verb
larim trans.
- to allow; to let
- 1989, Buk Baibel long Tok Pisin, Port Moresby: Bible Society of Papua New Guinea, Jenesis 3:22:
- Bihain God, Bikpela i tok, “Man i save pinis long wanem samting i gutpela na wanem samting i nogut, na em i kamap wankain olsem yumi. Orait yumi no ken larim em i go klostu long dispela diwai bilong givim laip. Nogut em i kaikai pikinini bilong dispela diwai tu na em i stap oltaim.”