komandiruoti
Lithuanian
Etymology
From German kommandieren + -uoti. Calque of Russian командирова́ть (komandirovátʹ).
Verb
komandirúoti (third-person present tense komandirúoja, third-person past tense komandirãvo)
- (transitive) to send on a business trip
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | komandirúoju | komandirúoji | komandirúoja | komandirúojame, komandirúojam |
komandirúojate, komandirúojat |
komandirúoja | |
| past | komandiravaũ | komandiravai̇̃ | komandirãvo | komandirãvome, komandirãvom |
komandirãvote, komandirãvot |
komandirãvo | ||
| past frequentative | komandirúodavau | komandirúodavai | komandirúodavo | komandirúodavome, komandirúodavom |
komandirúodavote, komandirúodavot |
komandirúodavo | ||
| future | komandirúosiu | komandirúosi | komandirúos | komandirúosime, komandirúosim |
komandirúosite, komandirúosit |
komandirúos | ||
| subjunctive | komandirúočiau | komandirúotum | komandirúotų | komandirúotumėme, komandirúotumėm, komandirúotume |
komandirúotumėte, komandirúotumėt |
komandirúotų | ||
| imperative | — | komandirúok, komandirúoki |
tekomandirúoja | komandirúokime, komandirúokim |
komandirúokite, komandirúokit |
tekomandirúoja | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
nouns
verbs
- atkomandirúoti
- iškomandirúoti
- prikomandirúoti
Further reading
- “komandiruoti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
- “komandiruoti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026