išprotėjęs

Lithuanian

Participle

išprotėjęs

  1. past active participle of išprotėti
  2. (used adjectivally) crazy, mad, insane
    Synonym: pami̇̀šęs
    Ar̃ tù išprotė́jęs?Are you crazy? (speaking to a man)
    Ar̃ tù išprotė́jusi?Are you crazy? (speaking to a woman)

Declension

Non-pronominal forms of išprotė́jęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative išprotė́jęs išprotė́ję išprotė́jusi išprotė́jusios
genitive išprotė́jusio išprotė́jusių išprotė́jusios išprotė́jusių
dative išprotė́jusiam išprotė́jusiems išprotė́jusiai išprotė́jusioms
accusative išprotė́jusį išprotė́jusius išprotė́jusią išprotė́jusias
instrumental išprotė́jusiu išprotė́jusiais išprotė́jusia išprotė́jusiomis
locative išprotė́jusiame išprotė́jusiuose išprotė́jusioje išprotė́jusiose
vocative išprotė́jęs išprotė́ję išprotė́jusi išprotė́jusios
Pronominal forms of išprotė́jęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative išprotė́jusysis išprotė́jusieji išprotė́jusioji išprotė́jusiosios
genitive išprotė́jusiojo išprotė́jusiųjų išprotė́jusiosios išprotė́jusiųjų
dative išprotė́jusiajam išprotė́jusiesiems išprotė́jusiajai išprotė́jusiosioms
accusative išprotė́jusįjį išprotė́jusiuosius išprotė́jusiąją išprotė́jusiąsias
instrumental išprotė́jusiuoju išprotė́jusiaisiais išprotė́jusiąja išprotė́jusiosiomis
locative išprotė́jusiajame išprotė́jusiuosiuose išprotė́jusiojoje išprotė́jusiosiose
vocative išprotė́jusysis išprotė́jusieji išprotė́jusioji išprotė́jusiosios