išlikti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ li̇̀kti

Verb

išli̇̀kti (third-person present tense išliẽka, third-person past tense išli̇̀ko)

  1. (intransitive) to survive, to withstand, to remain
    Tik prisimini̇̀mai išli̇̀ko.
    Only memories survived.

Conjugation

Conjugation of išlikti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 išliekù išlieki̇̀ išliẽka išliẽkame,
išliẽkam 		išliẽkate,
išliẽkat 		išliẽka
past
būtasis kartinis
laikas
 išlikaũ išlikai̇̃ išli̇̀ko išli̇̀kome,
išli̇̀kom 		išli̇̀kote,
išli̇̀kot 		išli̇̀ko
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 išli̇̀kdavau išli̇̀kdavai išli̇̀kdavo išli̇̀kdavome,
išli̇̀kdavom 		išli̇̀kdavote,
išli̇̀kdavot 		išli̇̀kdavo
future
būsimasis laikas
 išli̇̀ksiu išli̇̀ksi išli̇̀ks išli̇̀ksime,
išli̇̀ksim 		išli̇̀ksite,
išli̇̀ksit 		išli̇̀ks
subjunctive
tariamoji nuosaka
 išli̇̀kčiau išli̇̀ktum,
išli̇̀ktumei 		išli̇̀ktų išli̇̀ktumėme,
išli̇̀ktumėm,
išli̇̀ktume 		išli̇̀ktumėte,
išli̇̀ktumėt 		išli̇̀ktų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — išli̇̀k,
išli̇̀ki 		teišliẽka,
teišliẽkie 		išli̇̀kime,
išli̇̀kim 		išli̇̀kite,
išli̇̀kit 		teišliẽka,
teišliẽkie
Participles of išlikti
adjectival (dalyviai)
active passive
present išliẽkąs, išliẽkantis išliẽkamas
past išli̇̀kęs išli̇̀ktas
past frequentative išli̇̀kdavęs —
future išli̇̀ksiąs, išli̇̀ksiantis išli̇̀ksimas
participle of necessity — išli̇̀ktinas
adverbial
special pusdalyvis išli̇̀kdamas
half-participle
padalyviai
 present išliẽkant
past išli̇̀kus
past frequentative išli̇̀kdavus
future išli̇̀ksiant
manner of action būdinys išli̇̀kte, išli̇̀ktinai

Derived terms

See Also

This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.