gaubti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *gáubtei, *gúbtei, from Proto-Indo-European *gʰubʰ-, or possibly Proto-Indo-European *bʰewgʰ- due to hypothesized metathesis. Related to Latvian gubt, Polish giąć, Russian гнуть (gnutʹ) and possibly Old English ġēap, Albanian gaboj, Ancient Greek κῦφος (kûphos).[1][2]

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈɡɐu̯pʲtʲɪ/

Verb

gaũbti (third-person present tense gaũbia, third-person past tense gaũbė)

  1. cover, cloak, engulf

Conjugation

Conjugation of gaubti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present gaubiu gaubi gaubia gaubiame,
gaubiam
gaubiate,
gaubiat
gaubia
past gaubiau gaubei gaubė gaubėme,
gaubėm
gaubėte,
gaubėt
gaubė
past frequentative gaubdavau gaubdavai gaubdavo gaubdavome,
gaubdavom
gaubdavote,
gaubdavot
gaubdavo
future gaubsiu gaubsi gaubs gaubsime,
gaubsim
gaubsite,
gaubsit
gaubs
subjunctive gaubčiau gaubtum gaubtų gaubtumėme,
gaubtumėm,
gaubtume
gaubtumėte,
gaubtumėt
gaubtų
imperative gaubk,
gaubki
tegaubia gaubkime,
gaubkim
gaubkite,
gaubkit
tegaubia
Participles of gaubti
adjectival (dalyviai)
active passive
present gaubiąs, gaubiantis gaubiamas
past gaubęs gaubtas
past frequentative gaubdavęs
future gaubsiąs, gaubsiantis gaubsimas
participle of necessity gaubtinas
adverbial
special pusdalyvis gaubdamas
half-participle present gaubiant
past gaubus
past frequentative gaubdavus
future gaubsiant
manner of action būdinys gaubte, gaubtinai

References

  1. ^ F. Bezlaj, "Spuren der baltoslawischen Wortmischungen", (Balt, 1974), 22-23.
  2. ^ И. П. Петлева, "Этимологические заметки по славянской лексике. I", (Э 1972 (1974)), 90-93.
  • gaubti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  • gaubti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026