gaubti
Lithuanian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *gáubtei, *gúbtei, from Proto-Indo-European *gʰubʰ-, or possibly Proto-Indo-European *bʰewgʰ- due to hypothesized metathesis. Related to Latvian gubt, Polish giąć, Russian гнуть (gnutʹ) and possibly Old English ġēap, Albanian gaboj, Ancient Greek κῦφος (kûphos).[1][2]
Pronunciation
- IPA(key): /ˈɡɐu̯pʲtʲɪ/
Verb
gaũbti (third-person present tense gaũbia, third-person past tense gaũbė)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | gaubiu | gaubi | gaubia | gaubiame, gaubiam |
gaubiate, gaubiat |
gaubia | |
| past | gaubiau | gaubei | gaubė | gaubėme, gaubėm |
gaubėte, gaubėt |
gaubė | ||
| past frequentative | gaubdavau | gaubdavai | gaubdavo | gaubdavome, gaubdavom |
gaubdavote, gaubdavot |
gaubdavo | ||
| future | gaubsiu | gaubsi | gaubs | gaubsime, gaubsim |
gaubsite, gaubsit |
gaubs | ||
| subjunctive | gaubčiau | gaubtum | gaubtų | gaubtumėme, gaubtumėm, gaubtume |
gaubtumėte, gaubtumėt |
gaubtų | ||
| imperative | — | gaubk, gaubki |
tegaubia | gaubkime, gaubkim |
gaubkite, gaubkit |
tegaubia | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
References
- “gaubti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
- “gaubti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026