dejuoti

Lithuanian

Etymology

From dejà +‎ -úoti. Compare Polish biadolić, from bieda.

Pronunciation

  • IPA(key): /dʲɛˈjûɔtʲɪ/

Verb

dejúoti (third-person present tense dejúoja, third-person past tense dejãvo)

  1. to moan, groan
  2. to lament, complain [with dėl (+ genitive) ‘about sth’]

Conjugation

Conjugation of dejuoti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present dejúoju dejúoji dejúoja dejúojame,
dejúojam
dejúojate,
dejúojat
dejúoja
past dejavaũ dejavai̇̃ dejãvo dejãvome,
dejãvom
dejãvote,
dejãvot
dejãvo
past frequentative dejúodavau dejúodavai dejúodavo dejúodavome,
dejúodavom
dejúodavote,
dejúodavot
dejúodavo
future dejúosiu dejúosi dejuõs dejúosime,
dejúosim
dejúosite,
dejúosit
dejuõs
subjunctive dejúočiau dejúotum dejúotų dejúotumėme,
dejúotumėm,
dejúotume
dejúotumėte,
dejúotumėt
dejúotų
imperative dejúok,
dejúoki
tedejúoja dejúokime,
dejúokim
dejúokite,
dejúokit
tedejúoja
Participles of dejuoti
adjectival (dalyviai)
active passive
present dejúojąs, dejúojantis dejúojomas
past dejãvęs dejúotas
past frequentative dejúodavęs
future dejúosiąs, dejúosiantis dejúosimas
participle of necessity dejúotinas
adverbial
special pusdalyvis dejúodamas
half-participle present dejúojant
past dejãvus
past frequentative dejúodavus
future dejúosiant
manner of action būdinys dejúote, dejúotinai

Further reading

  • dejuoti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  • Smoczyński, Wojciech (2007), “dejà”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language]‎[1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, page 196