ardyti

Lithuanian

From Proto-Balto-Slavic *or-ei/i-, from Proto-Indo-European *Hor-eye-ti, a causative formation from *h₁er- (“to separate”). Cognate with Latvian ā̀rdît (“to destroy, scatter”), Proto-Slavic *oriti (“to tempt”),^[1] Proto-Indo-Iranian *Hárdʰas (“division, half”).^[2]

ardýti (third-person present tense ar̃do, third-person past tense ar̃dė)

Conjugation of *ardyti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	ardaũ	ardai̇̃	ar̃do	ar̃dome, ar̃dom	ar̃dote, ar̃dot	ar̃do
	past būtasis kartinis laikas	ardžiaũ	ardei̇̃	ar̃dė	ar̃dėme, ar̃dėm	ar̃dėte, ar̃dėt	ar̃dė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	ardýdavau	ardýdavai	ardýdavo	ardýdavome, ardýdavom	ardýdavote, ardýdavot	ardýdavo
	future būsimasis laikas	ardýsiu	ardýsi	ardýs	ardýsime, ardýsim	ardýsite, ardýsit	ardýs
subjunctive tariamoji nuosaka		ardýčiau	ardýtum, ardýtumei	ardýtų	ardýtumėme, ardýtumėm, ardýtume	ardýtumėte, ardýtumėt	ardýtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	ardýk, ardýki	tear̃do, tear̃dai	ardýkime, ardýkim	ardýkite, ardýkit	tear̃do, tear̃dai

Participles of ardyti

^ Derksen, Rick (2015), “ardyti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 60
^ Lubotsky, Alexander (2011), “árdha”, in The Indo-Aryan Inherited Lexicon (in progress) (Indo-European Etymological Dictionary Project), Leiden University, page 52