altorius
Lithuanian
Etymology
Ultimately from Latin altāre. Smoczyński and Fraenkel both claim a borrowing from Old Ruthenian алтарь (altarʹ), while only Fraenkel suggests Polish Polish ołtarz as a possibility.[1][2]
Noun
altõrius m (plural altõriai) stress pattern 2
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | altorius | altoriai |
| genitive (kilmininkas) | altoriaus | altorių |
| dative (naudininkas) | altoriui | altoriams |
| accusative (galininkas) | altorių | altorius |
| instrumental (įnagininkas) | altoriumi | altoriais |
| locative (vietininkas) | altoriuje | altoriuose |
| vocative (šauksmininkas) | altoriau | altoriai |
Synonyms
References
- ^ Fraenkel, Ernst (1955, 1962–1965), “altorius”, in Litauisches etymologisches Wörterbuch, volume I, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter and Vandenhoeck & Ruprecht, page 8
- ^ Smoczyński, Wojciech (2007), “altorius”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language][1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, page 12
Further reading
- “altorius”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
- V. Dadurkevičius & D. Ralys (n.d.), “altorius”, in M. Paura & M. Tverijonas, editors, Lietuvių–anglų kalbų žodynas [Lithuanian-English dictionary], ekalba.lt