Mamars

Latin

Proper noun

Māmars (dative Māmartei)

  1. Old Latin form of Mārs
    • late 6th – early 5th century BCE, Lapis Satricanus:
      [?]πŒ‰πŒ„πŒ‰πŒ”πŒ•πŒ„πŒ•πŒ„πŒ“πŒ€πŒ‰πŒπŒπŒπŒ‹πŒ‰πŒπŒ”πŒ‰πŒπŒ–πŒ€πŒ‹πŒ„πŒ”πŒ‰πŒπŒ”πŒ‰πŒ / πŒ”πŒ–πŒπŒƒπŒ€πŒ‹πŒ„πŒ”πŒŒπŒ€πŒŒπŒ€πŒ“πŒ•πŒ„πŒ‰
      [[?]iei stetΔ“rai, Popliōsiō Valesiōsiō suodālΔ“s, Māmartei.]
      [?]IEISTETERAIPOPLIOSIOVALESIOSIO / SVODALESMAMARTEI
      The [?] dedicated [this], [as] companions of Publius Valerius, to Mars.