முக்காடு
Tamil
Etymology
Probably from முக (muka, “face”) + ஆடை (āṭai, “cloth”),[1] compare முட்டாக்கு (muṭṭākku). Cognate with Malayalam മുക്കാട് (mukkāṭŭ).
Pronunciation
- IPA(key): /mʊkːaːɖʊ/, [mʊkːaːɖɯ]
Audio: (file)
Noun
முக்காடு • (mukkāṭu)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | முக்காடு mukkāṭu |
முக்காடுகள் mukkāṭukaḷ |
| vocative | முக்காடே mukkāṭē |
முக்காடுகளே mukkāṭukaḷē |
| accusative | முக்காட்டை mukkāṭṭai |
முக்காடுகளை mukkāṭukaḷai |
| dative | முக்காட்டுக்கு mukkāṭṭukku |
முக்காடுகளுக்கு mukkāṭukaḷukku |
| benefactive | முக்காட்டுக்காக mukkāṭṭukkāka |
முக்காடுகளுக்காக mukkāṭukaḷukkāka |
| genitive 1 | முக்காட்டுடைய mukkāṭṭuṭaiya |
முக்காடுகளுடைய mukkāṭukaḷuṭaiya |
| genitive 2 | முக்காட்டின் mukkāṭṭiṉ |
முக்காடுகளின் mukkāṭukaḷiṉ |
| locative 1 | முக்காட்டில் mukkāṭṭil |
முக்காடுகளில் mukkāṭukaḷil |
| locative 2 | முக்காட்டிடம் mukkāṭṭiṭam |
முக்காடுகளிடம் mukkāṭukaḷiṭam |
| sociative 1 | முக்காட்டோடு mukkāṭṭōṭu |
முக்காடுகளோடு mukkāṭukaḷōṭu |
| sociative 2 | முக்காட்டுடன் mukkāṭṭuṭaṉ |
முக்காடுகளுடன் mukkāṭukaḷuṭaṉ |
| instrumental | முக்காட்டால் mukkāṭṭāl |
முக்காடுகளால் mukkāṭukaḷāl |
| ablative | முக்காட்டிலிருந்து mukkāṭṭiliruntu |
முக்காடுகளிலிருந்து mukkāṭukaḷiliruntu |
Derived terms
- நிறைமுக்காடு (niṟaimukkāṭu)
- முக்காடு போட்டுக்கொள் (mukkāṭu pōṭṭukkoḷ)
- முக்காட்டங்கி (mukkāṭṭaṅki)
- முக்காட்டுக்கூறை (mukkāṭṭukkūṟai)
- முக்காட்டுச்சீலை (mukkāṭṭuccīlai)
References
- “முக்காடு”, in அகராதி: தமிழ் → ஆங்கில அகரமுதலி [Agarathi: Tamil → English Dictionary], 2023
- N. Kathiraiver Pillai (1889), “முக்காடு”, in தமிழ் மொழி அகராதி [Tamil language dictionary] (in Tamil), Chennai: Pi. Ve. Namacivaya Mutaliyar, published 1928
- S. Ramakrishnan (1992), “முக்காடு”, in தற்காலத் தமிழ் அகராதி [Dictionary of Contemporary Tamil] (in Tamil), Madras: Cre-A Publishers, page [1]