பின்புத்தி

Tamil

Etymology

    Compound of பின் (piṉ) +‎ புத்தி (putti).

    Pronunciation

    • IPA(key): /pɪnbʊt̪ːɪ/, [pɪnbʊt̪ːi]

    Noun

    பின்புத்தி • (piṉputti)

    1. want of foresight, imprudence, indiscretion
    2. afterthought

    Declension

    i-stem declension of பின்புத்தி (piṉputti)
    singular plural
    nominative பின்புத்தி
    piṉputti
    பின்புத்திகள்
    piṉputtikaḷ
    vocative பின்புத்தியே
    piṉputtiyē
    பின்புத்திகளே
    piṉputtikaḷē
    accusative பின்புத்தியை
    piṉputtiyai
    பின்புத்திகளை
    piṉputtikaḷai
    dative பின்புத்திக்கு
    piṉputtikku
    பின்புத்திகளுக்கு
    piṉputtikaḷukku
    benefactive பின்புத்திக்காக
    piṉputtikkāka
    பின்புத்திகளுக்காக
    piṉputtikaḷukkāka
    genitive 1 பின்புத்தியுடைய
    piṉputtiyuṭaiya
    பின்புத்திகளுடைய
    piṉputtikaḷuṭaiya
    genitive 2 பின்புத்தியின்
    piṉputtiyiṉ
    பின்புத்திகளின்
    piṉputtikaḷiṉ
    locative 1 பின்புத்தியில்
    piṉputtiyil
    பின்புத்திகளில்
    piṉputtikaḷil
    locative 2 பின்புத்தியிடம்
    piṉputtiyiṭam
    பின்புத்திகளிடம்
    piṉputtikaḷiṭam
    sociative 1 பின்புத்தியோடு
    piṉputtiyōṭu
    பின்புத்திகளோடு
    piṉputtikaḷōṭu
    sociative 2 பின்புத்தியுடன்
    piṉputtiyuṭaṉ
    பின்புத்திகளுடன்
    piṉputtikaḷuṭaṉ
    instrumental பின்புத்தியால்
    piṉputtiyāl
    பின்புத்திகளால்
    piṉputtikaḷāl
    ablative பின்புத்தியிலிருந்து
    piṉputtiyiliruntu
    பின்புத்திகளிலிருந்து
    piṉputtikaḷiliruntu

    References