குமாரத்தி
Tamil
Etymology
Probably from குமார (kumāra, adjectival of குமாரன் (kumāraṉ), from Sanskrit कुमार (kumāra)) + -த்தி (-tti).
Pronunciation
- IPA(key): /kʊmaːɾɐt̪ːɪ/, [kʊmaːɾɐt̪ːi]
Noun
குமாரத்தி • (kumāratti)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | குமாரத்தி kumāratti |
குமாரத்திகள் kumārattikaḷ |
| vocative | குமாரத்தியே kumārattiyē |
குமாரத்திகளே kumārattikaḷē |
| accusative | குமாரத்தியை kumārattiyai |
குமாரத்திகளை kumārattikaḷai |
| dative | குமாரத்திக்கு kumārattikku |
குமாரத்திகளுக்கு kumārattikaḷukku |
| benefactive | குமாரத்திக்காக kumārattikkāka |
குமாரத்திகளுக்காக kumārattikaḷukkāka |
| genitive 1 | குமாரத்தியுடைய kumārattiyuṭaiya |
குமாரத்திகளுடைய kumārattikaḷuṭaiya |
| genitive 2 | குமாரத்தியின் kumārattiyiṉ |
குமாரத்திகளின் kumārattikaḷiṉ |
| locative 1 | குமாரத்தியில் kumārattiyil |
குமாரத்திகளில் kumārattikaḷil |
| locative 2 | குமாரத்தியிடம் kumārattiyiṭam |
குமாரத்திகளிடம் kumārattikaḷiṭam |
| sociative 1 | குமாரத்தியோடு kumārattiyōṭu |
குமாரத்திகளோடு kumārattikaḷōṭu |
| sociative 2 | குமாரத்தியுடன் kumārattiyuṭaṉ |
குமாரத்திகளுடன் kumārattikaḷuṭaṉ |
| instrumental | குமாரத்தியால் kumārattiyāl |
குமாரத்திகளால் kumārattikaḷāl |
| ablative | குமாரத்தியிலிருந்து kumārattiyiliruntu |
குமாரத்திகளிலிருந்து kumārattikaḷiliruntu |
References
- Miron Winslow (1862), “குமாரத்தி”, in A comprehensive Tamil and English dictionary of high and low Tamil, Madras: P. R. Hunt
- N. Kathiraiver Pillai (1889), “குமாரத்தி”, in தமிழ் மொழி அகராதி [Tamil language dictionary] (in Tamil), Chennai: Pi. Ve. Namacivaya Mutaliyar, published 1928
- University of Madras (1924–1936), “குமாரத்தி”, in Tamil Lexicon, Madras [Chennai]: Diocesan Press
- S. Ramakrishnan (1992), “குமாரத்தி”, in தற்காலத் தமிழ் அகராதி [Dictionary of Contemporary Tamil] (in Tamil), Madras: Cre-A Publishers, page [1]