ஊழ்வினை
Tamil
Etymology
Compound of ஊழ் (ūḻ, “fate, destiny”) + வினை (viṉai, “action, deed”).
Pronunciation
- IPA(key): /uːɻʋɪnɐɪ̯/
Noun
ஊழ்வினை • (ūḻviṉai)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | ஊழ்வினை ūḻviṉai |
ஊழ்வினைகள் ūḻviṉaikaḷ |
| vocative | ஊழ்வினையே ūḻviṉaiyē |
ஊழ்வினைகளே ūḻviṉaikaḷē |
| accusative | ஊழ்வினையை ūḻviṉaiyai |
ஊழ்வினைகளை ūḻviṉaikaḷai |
| dative | ஊழ்வினைக்கு ūḻviṉaikku |
ஊழ்வினைகளுக்கு ūḻviṉaikaḷukku |
| benefactive | ஊழ்வினைக்காக ūḻviṉaikkāka |
ஊழ்வினைகளுக்காக ūḻviṉaikaḷukkāka |
| genitive 1 | ஊழ்வினையுடைய ūḻviṉaiyuṭaiya |
ஊழ்வினைகளுடைய ūḻviṉaikaḷuṭaiya |
| genitive 2 | ஊழ்வினையின் ūḻviṉaiyiṉ |
ஊழ்வினைகளின் ūḻviṉaikaḷiṉ |
| locative 1 | ஊழ்வினையில் ūḻviṉaiyil |
ஊழ்வினைகளில் ūḻviṉaikaḷil |
| locative 2 | ஊழ்வினையிடம் ūḻviṉaiyiṭam |
ஊழ்வினைகளிடம் ūḻviṉaikaḷiṭam |
| sociative 1 | ஊழ்வினையோடு ūḻviṉaiyōṭu |
ஊழ்வினைகளோடு ūḻviṉaikaḷōṭu |
| sociative 2 | ஊழ்வினையுடன் ūḻviṉaiyuṭaṉ |
ஊழ்வினைகளுடன் ūḻviṉaikaḷuṭaṉ |
| instrumental | ஊழ்வினையால் ūḻviṉaiyāl |
ஊழ்வினைகளால் ūḻviṉaikaḷāl |
| ablative | ஊழ்வினையிலிருந்து ūḻviṉaiyiliruntu |
ஊழ்வினைகளிலிருந்து ūḻviṉaikaḷiliruntu |
References
- University of Madras (1924–1936), “ஊழ்வினை”, in Tamil Lexicon, Madras [Chennai]: Diocesan Press