உன்னிப்பு
Tamil
Etymology
Verbal noun formed from உன்னி (uṉṉi, “to meditate, contemplate”) + -ப்பு (-ppu).[1]
Pronunciation
- IPA(key): /ʊnːɪpːʊ/, [ʊnːɪpːɯ]
Noun
உன்னிப்பு • (uṉṉippu)
- watchfulness, keenness, intentness
- Synonyms: கூர்மை (kūrmai), கவனிப்பு (kavaṉippu)
- மருத்துவர் உன்னிப்பாக நோயாளிகளை ஆய்வு செய்தார்.
- maruttuvar uṉṉippāka nōyāḷikaḷai āyvu ceytār.
- The doctor carefully examined the patients.
- acuteness of mind, discernment
- guess
- Synonym: ஊகிப்பு (ūkippu)
- unerring sign by which a place or person is known
- Synonym: குறிப்பு (kuṟippu)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | உன்னிப்பு uṉṉippu |
உன்னிப்புகள் uṉṉippukaḷ |
| vocative | உன்னிப்பே uṉṉippē |
உன்னிப்புகளே uṉṉippukaḷē |
| accusative | உன்னிப்பை uṉṉippai |
உன்னிப்புகளை uṉṉippukaḷai |
| dative | உன்னிப்புக்கு uṉṉippukku |
உன்னிப்புகளுக்கு uṉṉippukaḷukku |
| benefactive | உன்னிப்புக்காக uṉṉippukkāka |
உன்னிப்புகளுக்காக uṉṉippukaḷukkāka |
| genitive 1 | உன்னிப்புடைய uṉṉippuṭaiya |
உன்னிப்புகளுடைய uṉṉippukaḷuṭaiya |
| genitive 2 | உன்னிப்பின் uṉṉippiṉ |
உன்னிப்புகளின் uṉṉippukaḷiṉ |
| locative 1 | உன்னிப்பில் uṉṉippil |
உன்னிப்புகளில் uṉṉippukaḷil |
| locative 2 | உன்னிப்பிடம் uṉṉippiṭam |
உன்னிப்புகளிடம் uṉṉippukaḷiṭam |
| sociative 1 | உன்னிப்போடு uṉṉippōṭu |
உன்னிப்புகளோடு uṉṉippukaḷōṭu |
| sociative 2 | உன்னிப்புடன் uṉṉippuṭaṉ |
உன்னிப்புகளுடன் uṉṉippukaḷuṭaṉ |
| instrumental | உன்னிப்பால் uṉṉippāl |
உன்னிப்புகளால் uṉṉippukaḷāl |
| ablative | உன்னிப்பிலிருந்து uṉṉippiliruntu |
உன்னிப்புகளிலிருந்து uṉṉippukaḷiliruntu |
References
- S. Ramakrishnan (1992), “உன்னிப்பு”, in தற்காலத் தமிழ் அகராதி [Dictionary of Contemporary Tamil] (in Tamil), Madras: Cre-A Publishers, page [1]