δουκός
Ancient Greek
Pronunciation
IPA
(
key
)
:
/ðuˈkos/
→
/ðuˈkos/
(
4
th
CE
Koine
)
IPA
(
key
)
:
/ðuˈkos/
(
10
th
CE
Byzantine
)
IPA
(
key
)
:
/ðuˈkos/
(
15
th
CE
Constantinopolitan
)
IPA
(
key
)
:
/ðuˈkos/
Noun
δουκός
• (
doukós
)
genitive singular of
δούξ
(
doúx
)