žiebtuvėlis
Lithuanian
Etymology
From žiebtùvas (“lighter”) + -ėlis.
Pronunciation
- IPA(key): /ʒʲiɛptʊˈʋʲěːlʲɪs/
- Hyphenation: žieb‧tu‧vė‧lis
Noun
žiebtuvė̃lis m (plural žiebtuvė̃liai) stress pattern 3
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | žiebtuvė̃lis | žiebtuvė̃liai |
| genitive (kilmininkas) | žiebtuvė̃lio | žiebtuvė̃lių |
| dative (naudininkas) | žiebtuvė̃liui | žiebtuvė̃liams |
| accusative (galininkas) | žiebtuvė̃lį | žiebtuvėliùs |
| instrumental (įnagininkas) | žiebtuvėliù | žiebtuvė̃liais |
| locative (vietininkas) | žiebtuvė̃lyje | žiebtuvė̃liuose |
| vocative (šauksmininkas) | žiebtuvė̃li | žiebtuvė̃liai |
Related terms
- žiẽbti
Further reading
- “žiebtuvėlis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
- Smoczyński, Wojciech (2007), Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language][1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University